senyba

senýba sf. (1) 1. Brsl, Dbg žr. senybė 1: Senýboj kas buvo, tai jau pražuvo Švnč. Senýboj pasakyta: katės iš namų nenešk Klt. Mes po senýbai niūkiam Aps. Kad būt senýbos žmonės, tai padaryt niekočią Smal. Čia žagrė senýbos Vdš. Senýboj sermėgos buvo ilgos Švnč. Čia senýbos drobė, dabar nėr šitokios Dglš. Marškiniai buvo žičkelėm ažáusta senýbos Tvr. Čia senýbos darbas, mano momos austa JnšM. Senýboj moterys be kvartūko niekaip neidavo Prng. Senýbos bobos verpė verpste Kli. Kai buvau mažas, buvau radęs senýbos pinigą Stlm. O senyboj vis mergaitės nešiodavo pavardę i vardą ant kasnykų Rš. Daug senýbos giesmių moka Dglš. Senýbos pasaką papasakai Ad. Praminta taip iš senýbos Zr. Kai būdo (būdavo) senýbos (senais laikais) OG419. Visokias naudas senýbos sėdavo pagiry Tvr. ║ ilgas laiko tarpas: Per senýbą neša ir neša po trupučio – daug dumblo sunešta Dglš. 2. žr. senybė 7: Senýba išmirė, jaunyba paišvažiavo LKKIX193(Dv). ^ Adomienės berniukas kalba kaip senýba Tvr.